Fotografai dažnai siūlo kaip nemokamą priedą juodai-baltas nuotraukas. Iš vienos pusės tai skamba gerai, tarsi papildoma paslauga, kuri "viršija lūkesčius", tačiau, jeigu tai didelės fotosesijos automatinis konvertavimas, tai paprasčiausiai nesukuria papildomos vertės ir tam tikra prasme nuvertina fotografo darbą.
Spalvotame kadre akis dažnai pagauna gražias spalvas, tačiau pašalinus jas, pamatai, kad pačiam vaizdui trūksta tūrio. Jei pirminėje nuotraukoje nėra gilaus šviesos ir šešėlių žaismo, o visi objektai susilieja į vieną pilką masę, joks magiškas filtras nepadės. Konversija be gilaus supratimo sukuria plokščią, neįdomų vaizdą, todėl fotografas iš anksto turi numatyti, kurie kadrai iš tikrųjų turi potencialo monohromui.
Kodėl vieno mygtuko paspaudimas neveikia
Paprastas spalvų sodrumo sumažinimas ("desaturate") arba automatinis "Black & White" režimas atlieka tik matematinį skaičiavimą, kuris visiškai neatsižvelgia į vaizdo prigimtį. Skirtingi atspalviai konversijos metu gali virsti identiškais pilkais tonais, visiškai sugadindami kontrastą tarp svarbių elementų.
Būtinas papildomas redagavimas ir tonavimas
Net ir atrinkus tobulą kadrą, be papildomo redagavimo neapsieinama. Profesionalus juodai baltas procesas reikalauja rankinio darbo: Tik kruopštus ir apgalvotas koregavimas paverčia kadrą tikru menu, o ne atsitiktiniu eksperimentu.